Širdies ir kraujagyslių ligos

Širdis – vienas stipriausių žmogaus raumenų, nenuilstamai pumpuojantis kraują ir visą organizmą aprūpinantis gyvybiškai svarbiu deguonimi bei maisto medžiagomis. Širdies ir kraujagyslių ligos apima didelę įvairių ligų grupę, kurios dažniausiai pasireiškia, greitai ir netikėtai, ūmia forma. Daugelis žmonių nesugeba atpažinti širdies ir kraujagyslių ligų simptomų, dažnai net neįtaria, kad tokiomis ligomis serga.

Širdies kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis: Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis kasmet pasaulyje miršta apie 17 milijonų žmonių. Lietuvoje daugiau nei puse visų mirčių priežasčių – kraujotakos sistemos ligos. Rizikos veiksnių mažinimas susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis gali pakeisti sergamumo ir mirtingumo rodiklius.

Dažniausios širdies ar kraujagyslių ligos 

• Prieširdžių virpėjimas yra širdies ritmo sutrikimas, kuriam būdingas greitas ir neritmiškas prieširdžių plakimas. Jis pasireiškia nuovargiu, galvos svaigimu, dusuliu ir sustiprėjusiu širdies plakimu kai yra aiškiai jaučiamas širdies plakimas. Prieširdžių virpėjimu sergantiems pacientams išrašomi medikamentai – beta blokatoriai arba antiaritminiai vaistai, kurie padeda kontroliuoti širdies susitraukimų dažnį ir ritmą.
• išeminė (koronarinė) širdies liga – išsivysto dėl širdies kraujagyslių užsikimšimo. Aterosklerozės (cholesterolio plokštelių susidarymo) procesus skatina: kraujotakos, krešumo ir medžiagų apykaitos sutrikimai, netinkama gyvensena. Sergantis žmogus gali skųstis skausmu širdies plote, už krūtinkaulio, tarpumentyje ar juos vargina dusulys. Vėliau skausmas plinta į rankas, apatinį žandikaulį, skrandžio sritį. Kartais ligonis gali nejausti ir jokių simptomų.
• krūtinės angina (stenokardija) – tai trumpalaikis skausmas krūtinėje, kuris atsiranda, kai širdies raumuo gauna nepakankamai deguonies. Kai deguonies širdyje nepakanka, raumuo pakinta – jame kaupiasi rūgštiniai dariniai ir dirgina skausmo receptorius. Tai yra tipiškas koronarinės širdies ligos, tai yra pažeistų, susiaurėjusių širdies arterijų ligos, požymis.
• miokardo infarktas – dar žinomas kaip širdies smūgis – staigi širdies raumens (miokardo) tam tikro ploto žūtis (nekrozė, kuri atsiranda dėl širdies kraujotakos pablogėjimo. Pagrindiniai simptomai spaudimo, gniaužimo jausmas krūtinėje, skausmas už krūtinkaulio.
• galvos smegenų insultas –  ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas. Smegenų infarkto metu, dėl staiga užsikimšusios galvos smegenis maitinančios kraujagyslės, sutrinka smegenų audinio kraujotaka ir atsiranda smegenų pažeidimo simptomai.

Yra tik keli rizikos veiksniai, kurių mes negalime keisti – tai amžius, lytis ir paveldimumas. Kuo daugiau turime rizikos veiksnių, tuo didesnė tikimybė susirgti. Kai kurių širdies ir kraujagyslių ligų galima išvengti, tačiau reikia vengti rizikos veiksnių, kurie skatina tokias ligas. Dauguma rizikos veiksnių susiję su neteisinga gyvensena: tai rūkymas, riebus, saldus, kaloringas maistas, per didelė kūno masė, nuolatinė nervinė įtampa, nemokėjimas atsipalaiduoti. Kiti rizikos veiksniai gali būti nustatomi tik laboratoriniais ar instrumentiniais metodais: padidėjęs kraujospūdis, kraujo riebalai, diabetas, krešėjimo faktoriai. 

Taip pat galimas širdies ir kraujagyslių ligų paveldimumas – jeigu šeimos nariai sirgo širdies ligomis, buvo patyrę miokardo infarktą ar insultą, didelė tikimybė, kad liga bus paveldima, tad rekomenduojama širdies tyrimus atlikti visiems šeimos nariams. 

Širdies negalavimų ir kraujagyslių ligų simptomai 

• dusulys lipant laiptais ar kopiant į kalną;
• skausmai širdies plote, už krūtinkaulio, tarpumentyje, atsiradę fizinio krūvio metu;
• plintantis skausmas į rankas, apatinį žandikaulį, skrandžio sritį. Tačiau gali sumažėti ar išnykti sulėtinus tempą. 
• užtrukęs skausmas krūtinėje, atsiradęs silpnumas, šaltas prakaitas, nerimas, pykinimas, galvos svaigimas – tai ženklai besivystančio infarkto. 

Jaučiant šiuos simptomus derėtų sunerimti ir kreiptis į medikus, kol širdies ligos neįsisenėjo. Pažeistas širdies raumuo, gali būti ir staigios mirties priežastimi.

Širdies ir kraujagyslių tyrimai 

Norint laiku diagnozuoti širdies ir kraujagyslių ligas, širdies tyrimus rekomenduojama atlikti visiems, kuriems virš 40 metų. Sulaukus 30 metų yra rekomenduojama pasitikrinti cholesterolio kiekį kraujyje. Cholesterolio kiekio padidėjimas organizme, itin pavojingas, nes skatina aterosklerozės ir trombų formavimosi procesus. Norint laiku aptikti sutrikimus, širdies ir kraujagyslių ligas, reikia tirtis reguliariai, NEMOKAMAI pagal širdies ir kraujagyslių ligų prevencinę programą pasitikrinti gali:

• 40–60 metų (imtinai) vyrai ir moterys.

Pacientų dalyvavimo programoje periodiškumas priklauso nuo nustatytos rizikos. Jei nustatoma maža ar vidutinė rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis žmogus bus kviečiamas dalyvauti programoje po 4 metų. Jei nustatoma didelė rizika, pacientas kviečiamas pasitikrinti iš naujo po 2 metų, jei rizika nustatoma labai didelė – po 1 metų. Jei pacientui nustatyta labai didelė rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, šeimos gydytojas siunčia pacientą pas gydytoją kardiologą tolesniam ir išsamesniam ištyrimui.

Įprastos patikros metu pacientams atliekami gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracijos kraujyje, elektrokardiogramos ir kiti reikalingi tyrimai. Šis tyrimas atliekamas iš kraujo mėginio. Ypač svarbus šis tyrimas žmonėms, kurių artimųjų tarpe yra ankstyvų mirčių nuo infarkto bei insulto.

Kraujyje esant per daug cholesterolio, šis kaupiasi ant kraujagyslių sienelių, susidaro aterosklerotinės plokštelės, o palaipsniui yra užkemšama ir visa kraujagyslė. Aterosklerozė – svarbiausia liga, kuri pažeidžia ne tik širdies, bet ir galvos smegenų, inkstų, kojų ir kitų organų kraujagysles. Liga vystosi palaipsniui, pradžioje pacientai nejaučia jokių nusiskundimų. Ligai progresuojant, ant kraujagyslių sienelių nusėda cholesterolis, vystosi uždegimas, formuojasi aterosklerotinė plokštelė, kuri palaipsniui užkemša kraujagyslę. Siaurėjant širdies kraujagyslėms, sutrinka kraujotaka, širdies raumeniui trūksta deguonies ir pacientams pradeda reikštis: bendras silpnumas, maudimas, spaudimas už krūtinkaulio. Vėliau skausmas plinta į kairę ranką, mentę, apatinį žandikaulį. Liga gali išsivystyti į miokardo infarktą ar insultą.

Kaip sumažinti tikimybę susirgti širdies ligomis

• Valgyti sveiką ir subalansuotą, neriebų maistą. Nepamiršti vartoti daržovių ir vaisių. 
• Bent 30 min. kiekvieną dieną skirti fiziniam aktyvumui.
• Išlaikyti normalų (18,5–24,9 kg/m2) kūno masės indeksą. 
• Atsisakyti žalingų įpročių, ypač rūkymo. Tabakas didina kraujo klampumą, todėl didėja trombų formavimosi tikimybė ir rūkymas skatina širdies ritmo dažnumo sutrikimus (aritmijas).
• Valdyti stresą ir mokytis atsipalaiduoti. Dideli ir svarbūs pokyčiai gyvenime, kurie sukelia daug streso, padidina širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę. 

Kartais bendras silpnumas, dažnesnis širdies plakimas yra mažakraujystės, sutrikusios elektrolitų pusiausvyros, vitamino D trūkumo, skydliaukės disfunkcijos pasekmė. Todėl kviečiame rūpintis savo sveikata, atlikti profilaktinius tyrimus bei naudotis tyrimais pagal prevencinę širdies ir kraujagyslių ligų programą. 

Baltų šeimos klinika – siūlo pasitikrinti pagal prevencinę širdies ir kraujagyslių ligų programą, susisiekite dėl vizito ir konsultacijos.

Kviečiame registruotis internetu bei mob. telefonu 8 699 96622 arba (8-37) 202 001