Gripas – ūmi kvėpavimo takų infekcija, plintanti nuo žmogaus žmogui oro lašeliniu būdu.
Gripu visame pasaulyje gali susirgti kiekvienas bet kokio amžiaus žmogus. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas ne tik sukelia ūmią ligą, bet ir yra labai pavojingas dėl galimų komplikacijų. Padidintos rizikos grupėse gripas sukelia ypač sunkias komplikacijas ir gali baigtis net ir mirtimi. Gripo virusai sukelia kasmetines sezonines epidemijas, kurių metu suserga apie 5-10 proc. gyventojų. Lietuvos klimato zonoje sergamumo gripu padidėjimas stebimas rudens – žiemos sezonu. Gripo epidemijos mažindamos žmogiškuosius resursus neigiamai veikia valstybių ekonomiką ir sudaro didelį papildomą sezoninį krūvį sveikatos apsaugos sistemoms. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, jog gripas yra viena rimčiausių visuomenės sveikatos problemų daugumoje valstybių. Tai viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų.
Kuo pavojinga gripo infekcija žmogui?
Čiaudint gripo virusas plinta 167 km/val. greičiu. Gripo virusas patekęs ant gleivinių, sugeba jas pažeisti, daugintis ir toliau skverbtis į visus organus, aplenkdamas visus organizmo gynybinius barjerus. Didžiausia grėsmė užsikrėtus ir susirgus gripu, galimos sunkios komplikacijos, kartais netgi mirtis.
Gripo viruso sukeltos komplikacijos:
Pasiskiepyti nuo gripo PSO rekomenduoja daugumai žmonių, ypač šiems rizikos grupių asmenims:
- Suaugusiesiems ir vaikams nuo 3 iki 17 m. reikalinga viena 0,5 ml dozė.
- Anksčiau neskiepytiems jaunesniems kaip 9 metų vaikams antroji 0,5 ml dozė turi būti skiriama praėjus bent 4 savaičių laikotarpiui.
Gripo epidemijos metu taip pat rekomenduojama: